Hyrje  
   Kombi  
   Bashkimi  
   Histori  
   Krimet  
   E Djathta  
   Veprimtari  
   Libra  
   Kuvendi  
   Posta juaj  
   Kush jemi ne  
Tregoi njė miku
   Emri juaj:

   E-maili juaj:

   E-maili i mikut:

   Komenti juaj:
   Njė kopje pėr ju

Domosdoshmėria e hartimit tė njė teksti tė plotė tė Historisė sė Shqipėrisė
nga Eni Papa 

Pas vendosjes sė demokracisė u bėnė dhe pėrpjekjet e para pėr hartimin e njė teksti tė ri dhe objektiv tė Historisė sė Shqipėrisė pėr shkollat 8-vjeēare dhe ato tė Mesme, kurse mbi tekstet universitare nuk pati ndonjė pėrpjekje serioze nė kėtė drejtim, por mė shumė studiuesve dhe pedagogėve iu dha dorė e lirė pėr tė vepruar me leksionet e literaturat qė u rekomandojnė studentėve gjatė orėve mėsimore. Grupi i historianėve i ngarkuar me kėtė detyrė ishte i kryesuar nga specialisti i mirėnjohur i historisė mesjetare shqiptare, Kasem Biēoku, grup i cili arriti qė t’u ofronte nxėnėsve shqiptarė libra me pėrmbajtje tė re dhe me brendėsi tashmė krejtėsisht tė spastruar nga “rekomandimet partiake” dhe nga klisherat standarte komuniste nė hartimet e teksteve shkollore, ku njė frymė e re u duk nė trajtimin e historisė kombėtare shqiptare dhe njė liri nė tė shprehurit dhe nė zbardhjen e ngjarjeve tė reja, por tė lėna nė “errėsirėn e harresės” nga ish regjimi komunist dhe historianėt e asaj periudhe.
Kėshtu ky grup nė vitin 1994 arriti tė botonte variantin e ri tė Historisė sė Shqipėrisė pėr Shkollat e Mesme dhe mund tė them se ishte diēka krejtėsisht e re pėr nxėnėsit shqiptarė tė shfletonin faqet e historisė kombėtare duke ndeshur dhe nė emra tė padėgjuar mė parė apo nė epitete tė tilla si diktatorė dhe veprime antikombėtare pėr figura kombėtare, qė mė parė i kishin dėgjuar t’u thureshin lavde, tė shaheshin nga njerėzit e thjeshtė nė fillimet e viteve ’90, por tė lexoje nė tė bardhė epitetime tė tilla ishte dicka krejtėsisht e re pėr ata.
Unė mund ta konsideroj si diēka vėrtetė me vlera qė mė nė fund u arrit njė ēlirim nė shpalosjen e mendimeve dhe tezave historike nga ana e shkencėtarėve shqiptarė, tė cilėt mė nė fund po gėzonin frytet e kėrkimeve tė lira shkencore nėpėr biblioteka, arkive, institucione etj.
Kėshtu filluan botimet e para tė karakterit historik ku studiues, shkencėtarė dhe autorė tė ndryshėm pėrpiqeshin tė jepnin versionin e tyre tė zhvillimit tė ngjarjeve, gjithashtu filluan tė shfaqen dhe botime tė librave me karakter historik nga autorė tė huaj, tė cilėt nuk njiheshin nga publiku shqiptar, por dhe ata qė njiheshin ishin tė lexuar vetėm nga historianėt apo studiuesit qė u kishte rastisur tė shkonin pėr hulumtime jashtė Shqipėrisė. U botua dhe versione tė vjetra tė Historisė sė Shqipėrisė, si ai i Tajar Zavalanit, njė nga zėrat shqiptarė mė tė dėgjuar, pas Luftės se Dytė Botėrorė nė BBC shqip, apo nga Abaz Ermenji. Tė dy kėta persona nė librat e tyre mbajnė dhe qėndrime personale, ndihen dozat e ndikimit tė bindjeve politike qė ata pėrqafonin, por nė pėrgjithėsi versionet mund tė trajtohen ende si dy nga mendimet mė objektive ndaj historisė shqiptare, pasi akoma nuk ka dalė njė vėllim i plotė i Historisė sė Shqipėrisė, i botuar nga historianė shqiptarė qė banojnė nė Republikėn e Shqipėrisė.
Teksti i grupit te sipėrpėrmendur fillonte me trajtimin e epokės sė lashtėsisė sė territoreve ilire, duke shpjeguar kryesisht fiset ilire, shtrirjen dhe jetėgjatėsinė e tyre, plus pushtimin romak tė kėtyre territoreve dhe shkrirjen e shumė fiseve, humbjen e disa tė tjerave ndėr skutat e historisė, rrudhjen e territoreve. Mė pas trajtohen dyndjet e popujve gjermanikė, atyre sllavė, ndikimet e kėtyre dyndjeve mbi territorin ilir dhe fillesat e para tė organizimit tė principatave tashmė tė arbėve, ndikimet e pushtimeve dhe luftrave tė Venedikut me Bizantin, zhvillimet e qyteteve tė atėhershme, shumica ekzistenca ende tė ish qyteteve tė vjetra ilire dhe kolonive greke, si Durrėsit, Gjirokastrės, Shkodrės, Beratit, Vlorės etj. Njė trajtim tė veēantė zinte ēėshtja e etnogjenezės shqiptare, tematikė e cila ngjall ende debate ndėr historianė, por sipas versionit zyrtar tė historiografisė shqiptare, vėrtetohet prejardhja e shqiptarėve nga ilirėt antikė e arbėrit mesjetarė, vėrtetime tė bazuara mbi argumentimet arkeologjike, etnografike, linguistike, antropologjike, kulturore.
Njė kapitull tė veēantė zinte epoka e Gjergj Kastriotit dhe luftės sė tij dhe tė princėrve shqiptarė ndaj ushtrive osmane, ku pjesa mė e madhe e territorit shqiptar u arrit tė mbrohej pėr mė shumė se njė ēerek shekulli nga pushtimi i plotė osman (1444-1468 – vdekja e Kastriotit) deri kur ra nė 1479 kalaja e fundit shqiptare, Rozafati.
Pushtimi pesė shekullor osman la gjurmė tė thella nė popullin dhe territorin shqiptar. U arrit nė islamizimin e pjesės dėrmuese tė popullit, nė ndėrtimin dhe ngritjen e qėndrave tė reja urbane, nė futjen e traditave dhe zakoneve orientale deri nė njė mėnyrė tė caktar tė jetės sė pėrditshme e cila morri nuanca lindore dhe mund te them se me pushtimin osman, territori shqiptar dhe popullsia, patėn njė frenim nė zhvillimin e tyre tė pėrgjithshėm, pasi filluan tė ndiqnin hapat e perandorisė dhe u larguan nga zhvillimi perėndimor, ku ngjarje tė mėdha ishin duke ndodhur, mjafton tė pėrmend, revolucionin industrial, atė tė Qetė nė Angli, Revolucioni Francez, ridimensionimi i ideologjive, i ideve politike dhe identitetit kombėtar. Kurse shqiptarėt nėn Portėn e Lartė dukej se ishin tepėr larg kėtyre ngjarjeve dhe nqs disa dėgjuan mbi to, kėta ishin njerėzit e arsimuar nė qytetet e Perandorisė, apo nė ato evropiane. Por nė pėrgjithėsi masa dėrmuese e popullit nuk i ndjeu ndryshimet evoluese tė shekujve XVII, XVIII, XIX.
Shekulli i XVIII, mund tė konsiderohet dhe si njė rizgjim i veprimtarėve shqiptar, tė cilėt filluan tė organizohen nė mbrojtje tė ideve shqiptare, kombėtare, tė pasjes sė njė vilajeti shqiptar, tė njė shkolle tė pėrbashkėt shqipe, tė mbrojtjes sė territoreve nga sulmet apo copėtimet dhe disa guxuan dhe tė dalin hapur kundra vetė Perandorisė Osmane. Kėshtu vijnė ngjarjet e gjysmės sė parė tė shek. XIX, me pashallėqet shqiptare si ai i Bushatllinjve, ai i Janinės, Vlorės, Beratit, apo atyre nė territoret e Kosovės, megjithatė pashallarėt shqiptarė nuk u treguan tė aftė tė bashkoheshin nė pėrpjekjet e tyre kundra Portės, por mė shumė mbronin tė drejtat e tyre mbi territoret ku dhe ata kishin fuqinė dhe kėshtu Porta e Lartė duke pėrdorur tė gjitha mjetet qė nga dhuna e hapur, vrasjet prapa shpine deri tek motoja e vjeter romake ”pėrēa e sundo” arriti tė rimerrte kontrollin e territoreve shqiptare, por me dekretet e Gjyl Hanesė, filloi njė epokė disi e re dhe pėr vete Perandorinė, dhe Reformat e Tanzimatit presupozohej se do i jepnin nje frymėmarrje shtetit osman dhe do i zgjasnin jetėn disi mė nė paqe me armiqtė tradicionalė apo dhe ata tė rinj, siē ishin vetė nėnshtetasit e saj, tė cilėt nėn erėn e ndryshimeve politike, filluan tė ndėrgjegjėsoheshin dhe tė kėrkonin tė drejtat e tyre, ku mė parėsorja ishte ajo e shtetit kombėtar, tė bashkuar. Pra fillon epoka e lėvizjeve nacionale, e cila shėnon shkėputjen njė nga njė nga Perandoria Osmane tė popujve, ku nė kėtė valė kemi dhe nė territoret shqiptare lindjen e levizjes nacionale,epoka e Rilindjes dhe e aktiviteteve nė drejtim tė unifikimit kombėtar dhe mbrojtjes sė tokave shqiptare.
Nė tekstin shkollor trajtohet kjo levizje dhe momentet kryesore tė saj, si pėrpjekjet pėr arsim shqip, luftrat kundra osmanėve, sllavėve, tė kurorėzuara mė Lidhjet e Prizrenit, Pejės apo pėr tė arritur deri tek kryengritjet e fillim shekulli XX-tė (1909-1911), nė kryengritjen e pėrgjithshme tė vitit 1912, e cila nė fund tė saj u dha shqiptarėve pėr herė tė parė nė historinė kombėtare njė shtet. Sa do i cunguar, mendoj se ky ėshtė njė moment legjendar, ku u arrit qė tėrė ato pėrpjekje shekullore tė kurorėzoheshin me njohjen e nja Shqipėrie sovrane e tė pavarur nga Fuqitė e Mėdha dhe nga vetė Porta e Lartė, qė tashmė ishte nėn valėn e shpėrbėrjes pėrfundimtare, proēes qė zgjati dhe pėr nja dy dekada tė tjera, por Shqipėria ishte SHTET.
Shekulli i XX-tė, mendoj se pėrbėn dhe periudhėn mė tė vėshtire historike pėr tu trajtuar nga ana e historianėve, pasi ka shumė pėrplasje mendimesh dhe tezash, tė cilat fillojnė qė me kryengritjet “haxhi-qamilase”, momentin e Esad Pashė Toptanit, formimin e njė klase tė re politike shqiptare, daljen nė skenė tė emrave tė rinj, roli i tyre nė fatet e vendit, ndikimi i figurave tė tilla mbi jetėn shqiptare si i I.Qemalit, L. Gurakuqit, I. Boletinit, i H. Prishtinės dhe grupit kosovar tė udhėhequr prej tij, konfrontimet mes tė riut Ahmet Zogolli dhe grupit kosovar, e mė pas dhe me vetė ish-pėrqafues tė tė njėjtave ide, si Noli, Konica; trajtimi i Fishtės, i I.Pėrmetit, M. Frashėrit etj etj. Kemi formimin e partive politike, tė cilat filluan tė luajnė njė rol nė jetėn e vendit dhe debate ka ndėr studiuesit dhe pėr trajtimin e ngjarjeve para qershorit 1924 e mbas tij, “gafat” apo “mėnēurirat” e Nolit e qeverisė sė tij, ato tė Zogut dhe deri nė rrugėn qė u ndoq pėr krijimin e sė vetmes mbretėri shqiptare, ngjarje qė akoma provokon reagime tė fuqishme ndėr shqiptarėt.
Nga historianėt e grupit Biēoku, kishte njė pėrpjekje pėr njė trajtim sa mė objektiv tė periudhės sė mbretėrisė shqiptare dhe atė tė Luftės sė Dytė Botėrore, periudha pėr tė cilat ka ndodhur dhe manipulimi, fallsifikimi dhe subjetiviteti mė i madh gjatė epokės komuniste, ku shumė ngjarje, personazhe apo momente janė anashkaluar apo s’janė trajtuar fare.
Trajtimin qė i bėn grupi hartues i Historisė sė Shqipėrisė pėr shkollat e mesme (botimi 1994 - Biēoku) e konsideroj si njė trajtim objektiv, megjithėse dhe aty duken doza subjektiviteti, ndoshta tė shkaktuara nga momentet nė tė cilat Shqipėria po kalonte, vitet e para tė demokracisė dhe nevojės pėr njė version historik mė objektiv nga ai i vjetri komunist.
Pėr sa i pėrket trajtimit tė periudhės sė Diktaturės sė Proletariatit nė vend, ka plot gjėra tė reja dhe thėnie tė vertetash qė nuk ishim mėsuar t’i lexonim hapur. Trajtohet me kriticizėm kjo epokė dhe jepen momentet kryesore tė atyre viteve, ku figura e Enver Hoxhės, del nė qendėr tė ēdo ngjarjeje dhe akuzohet si pėrgjegjėsi kryesor i vuajtjeve shqiptare.
Pak a shumė u pėrpoqa tė sjell ngjarjet kryesore tė gjendura nė rrjeshtat e versionit tė 1994, pa u ndalur nė imtėsira, por nė ato qė kanė shkaktuar mė shumė diskutime dhe debate ndėr rradhėt e studiuesve.

Por versioni i 1994 nuk ėshtė tashmė i plotė nė qarkullim nė Shqipėri, por ėshtė zėvendėsuar nga njė tjetėr, i dalė pas ardhjes nė pushtet nė vend , tė Partisė Socialiste, nė vitin 1997. Sot nė qarkullim dhe nė pėrdorim gjendet nje libėr disi mė i pėrmbledhur pėr nga gjatėsia e trajtimit tė periudhave historike dhe personazheve kryesorė. Grupi hartues i kėtij versioni, po ashtu ka ndryshuar e nuk ėshtė ai i Biēokut, por i disa studiuesve tė tjerė shqiptarė.
Pėr sa i pėrket versionit tė fundit, nga ēfarė kam shfletuar e lexuar nė tė, pėrshtypja e parė ėshtė se ka njė trajtim disi “mė ndryshe” nga ai i 1994. Ngjarjet qė diskutohen nga njė kėndvėshtrim tjetėr janė kryesisht ato tė shekullit XX dhe mė konkretisht ato gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, ku vėrehet njė pėrpjekje pėr “zbutje” tė konflikteve dhe mos marrjes sė njė pozicioni tė qartė shkencor sa mė afėr tė vėrtetės historike, por u lihet njė zgjedhje e lirė mėsuesve tė historisė pėr t’i trajtuar kėto ngjarje, sipas opinioneve tė tyre personale, gjė qė e kam rastisur dhe vetė, kur kam debatuar me njė mėsuese tė Shkollės sė Mesmė , e cila mbronte idenė se gjatė L.II.B. nė Shqipėri nuk ka patur luftė civile as elemente tė saj, kur njėkohėsisht nė aulat universitare lektorėt shqiptarė jepnin versione krejtėsisht tė ndryshme nga ai i kėsaj mėsueseje. Pra njė veprim i tillė nga ana e hartuesve tė teksteve shkollore mendoj se ėshtė i gabuar dhe nqs pretendohet pėr t’i qėndruar sa mė afėr tė vėrtetės historike, duhet qė tė kemi pozicionime objektive ndaj ngjarjeve historike dhe jo sorrollatje ndaj tė vėrtetave, por pa thėnė qartė cilat janė ato tė vėrteta.
Tjetėr veēanti qė kam vėnė re ėshtė dhe trajtimi i periudhės sė ndryshimeve politike nė Shqipėri nė fillim tė viteve ’90, rėnies sė periudhės komuniste dhe fillimit tė asaj demokrate. Kėto vite, trajtohen pėrciptasi dhe aspak imtėsisht, duke konsideruar dhe faktin se janė ngjarje shumė tė freskėta s’kam se si tė mos kėrkoj njė trajtim sa mė objektiv dhe tė qartė tė tyre, dhe jo vetėm tė lexojmė nė mėnyrė sipėrfaqėsore pėr ngjarje kaq tė rėndėsishme, tė cilat pėrbėjnė njė kthesė epokale pėr tė gjithė jetėn e popullit tonė. Nxėnėsit qė lexojnė kėto tekste, janė brezi, i cili mendoj se ėshtė mė i influencuar nga mediat, nga fjalimet, ndodhitė politike nė Shqipėri dhe nqs nuk kanė nė duar tekste me baza tė mirėqėna shkencore, atėherė do tė keqinformohen dhe do tė jenė akoma mė shumė viktima tė vorbullės intrigante tė politikės dhe mendimeve dashakeqase ndaj historisė kombėtare, ku vihen re doza inati, nervozismi, arrogance.
Po ashtu dhe ngjarjet e Kosovės janė trajtuar disi pėrciptas dhe shkurtimisht. Vėrtetė kemi tė bėjmė me tekste shkollore, por literatura disi mė e gjerė mendoj se nuk i bėn dėm nxėnėsve, pėrkundrazi.
Duhet njė rishikim dhe njė qartėsim i ideve tė historianėve tane dhe njė qėndrim sa mė objektiv nė trajtimin e historisė kombėtare.
Tjeter problem nė trajtimin e Historisė sė Shqipėrisė ėshtė dhe mungesa e nje teksti tė plotė, disa vėllimėsh i kėsaj historie i pėrgatitur nga studiuesit mė prestigjoz shqiptarė, ku tė sqarohet njėherė e mirė e vėrteta shqiptare. Por akoma studentėt dhe lexuesit kanė nė duart e tyre dhe ende pėrdoren si pika referimi a literature, vėllimet e Historisė sė Shqipėrisė sė vitit 1983, ku nė to ka njė indoktrinim tipik komunist. Kur bisedon me pedagogė a studiues shqiptarė shpesh vihesh nė rolin e njė "hetuesi" dhe u kėrkon pse akoma nuk kemi nė dorė njė version shumė volumėsh tė historisė kombėtare, dhe pėrveē ca batutave tė thata, pėrgjigja kryesisht ėshtė se po mundohemi, por kjo kėrkon kohė e impenjim tė madh. Patjetėr qė ashtu ėshtė, por kur mendon se jemi nė vitin 2002 dhe ende pėr ngjarje tė caktuara studentėve u rekomandohen shkrimet e viteve ’80, ėshtė pėr tė qeshur dhe pėr tė thėnė se jemi gjynah si komb, kur zihemi e grindemi me studiuesit e huaj, mbi versionet fallso, tė sajuara tė shovinizuara, tė historisė kombėtare tė Serbisė, Greqisė, Malit tė Zi, Maqedonisė, ku shumė fallsitete kanė mbushur bibliotekat e mbarė botės, dhe ne nė Shqipėri, a Kosovė, nuk kemi njė libėr themelor tonin, ku t’u tregojmė tė tjerėve tė vėrtetėn shqiptare, ku tė dėshmojmė se jemi kėtu prej mijra vjetėsh dhe kemi tė drejtat tona, ku tė gjithė tė lexojnė mbi shqiptarėt, jo si njerėz me bisht, jo njerėz tė egėr, jo banditė, vrasės, jo primitivė, por tė kundėrtat, t’u tregojmė dhe ato tė vėrteta qė shumė dashamirės, studiues tė vendit dhe kulturės sonė kanė shekuj qė i kanė shkruar, kurse studiuesit shqiptarė nė Tiranė, Prishtinė a gjetkė akoma s’kanė dhėnė librin bazė tė historisė, por janė mjaftuar me artikuj, shkrime, studime 20-50 faqe apo ndonjė libėr vetjak, dhe nuk janė mbledhur dhe ulur pėr tė botuar njė libėr mijra e mijra faqėsh, enciklopedinė e popullit shqiptar.
 
e Djathta Shqiptare © 2001-2002
Ndryshuar mė