Hyrje  
   Kombi  
   Bashkimi  
   Histori  
   Krimet  
   E Djathta  
   Veprimtari  
   Libra  
   Kuvendi  
   Posta juaj  
   Kush jemi ne  
Tregoi njė miku
   Emri juaj:

   E-maili juaj:

   E-maili i mikut:

   Komenti juaj:
   Njė kopje pėr ju

 Shoqata
Shoqata anti-komuniste 16 qershori 
nga Beqir Sina

Kur ulesh tė shkruash pėr Shkodrėn dhe Nju Jork-un, nė mėndje tė ē'donjerit ka njė kompleksitet mendimesh e ndjenjash tė perziera. Dhe, ato, rrjedhin vetė natyrshėm nė mendjet tona pėr tė mos harruar kurr tragjedin e kėtyre dy qytetve tė mėdha, njėri pėr Shqipėrinė e tjetri pėr SHBA, e gjith botėn. Shkodrėn me Nju-Jork-un e lidhė fortė dhimbja e 16 qershorit dhe 11 shtatorit. 

Shkodra qyteti simbolit tė demokracisė "pėrshėndetet" ēdo ditė me Nju Jorkun e simbolit tė lirisė. Shkodra, bastioni anti-komunistė, qė i dha kombit mijėra dėshmorė tė demokracisė, luftės sė egėr anti-komuniste. Ajo(Shkodra), ėshtė i vetmi qytet shqiptarė qė ka Shoqatėn Anti-Komuniste "16 Qershori", dhe e pėrkujton ēdo vit kėtė datė si dita e vrasjve mizore nė kufi. Datė kjo, qė pikon ende gjakė dhe dhimbje nė zėmrėt e nėnave,baballarve,motrave, vėllėzėrve,familjve e tė gjithė shqiptarve. Pėr martirėt, e demokracisė qė vdiqėn nė lulen e jetes me ėndrrėn e lirisė e demokracisė. Nė Shkodėr ėshtė ngritur dhe memoriali i demokracisė e cila eminton nga ana figurative statujen e gjigande te lirise, por qė tė dyja mbajnė lartė nė dorėn njėra simbolin e demokracisė e tjetra atė tė pishtarit tė paqes. 

Shkodra, ėshtė njė qytet qė bėri pėrpjekjet e para pėr Demokraci nė Shqipėri, thotė Nikoll Pellumbaj, babai i viktimės qė u masakrua barabrisht nga dora vrastare e rregjimit komunist. Nė shkurt tė vitit 1989 u zhvillua kremtimi fetar, nė Shkodėr - pasi Komunizmi kishte mbyllur Kisha e Xhamija, kishte prishur varreza. Kremtimi fetar, u bė me iniciativėn e rinisė dhe tė popullit shkodran. Ku tė gatshėm qenė Pater Zef Simon Jubani dhe Hoxha Sabri Koēi, tė cilėt e kanė kaluar tė gjithė jetėn e tyre nėpėr burgje komuniste. Mė pas me 11 janar 1990, u bėnė pėrpjekjet pėr heqjen e bustit tė diktatorit ndėrkombėtar Stalinit. 

Nė kėtė kuadėr presidenti Komunist Ramiz Alija, mendoi pėr tė mashtruar Amerikėn, atė shtet qė ėshtė i pari nė botė qė zhduku komunizmin dhe shteti simbol i luftės kundra bishės sė egėr komuniste. Shpalli heqjen e ligjit pėr vrasjet nė kufi, dhe dekretoi Ligjin e ri. Nr. 7380, me dt. 8 Maj 1990 sipas tė cilit, kalimi i paligjshėm dėnohej me gjobė ose disa muaj burg. Ko ishte tradhėtia mė e madhe qė iu bė Kombit Shqiptar pėr 50 vjet tė Komunizmit. Kėsaj rinie qė ishte nė lulen e jetės. Kjo kurdisje politike, u bė nė bashkėpunim me Kryetarin e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė zgjedhur nė Kongresin e 10 tė P. P. Sh. , pra Presidenti Ramiz Alija e Kryetari i Partisė Fatos Nano, e mė vonė Kryeministėr e bashkė me ta Ministri i Brendshėm Simon Stefani, Hekuran Isaj, Gramoz Ruēi... 

12 Qershori i vitit 1990, ėshtė dita qė pėrkujton Demostratėn e Parė antikomuniste e pėrgatitur nga Rinia dhe populli Shkodran tė cilėt duke parė kėrdinė qė bėnte Kulēedra Komunizėm, duke i marrė jetėn 500 tė rinjve e tė rejave me vrasjet nė kufi, organizuan demostratėn e parė nė kujtim tė viktimave tė kufirit shqiptar. Simbol i kėsaj demostrate u bė i riu 17 vjeēar Pėllumb Pėllumbaj nga Shkodra. 

Shkodra ėshtė e para nė Shqipėri qė i doli pėr zot kėsaj shtrese. Me kufomėn e tė riut tė masakruar nė supe populli dhe rinia shkodrane bėri njė marshim qė zgjati pėr dy orė me thirrjet Poshtė komunizmi, poshtė socializmi, poshtė Presidenti Komunist Ramiz Alija, ja shikoni se ēfarė ka bėrė e ēfarė po vazhdon tė bėjė kulēedra e kuqe, duke vrarė djemtė tanė nė kufi vetėm e vetėm se kėrkojnė liri. Poshtė Ramiz Alija, Poshtė Nexhmije Hoxha. Rroftė Presidenti Amerikan George Bush. 

Me tė mbaruar kjo demostratė, ku morėn pjesė me mijėra qytetarė shkodranė. Kryetari i Degės sė Shkodrės, Ēapajev Taēi, me sigurimin e shtetit pėr tė nxjerrė nė pah pjesėmarrėsit, bėnė filmimin e demostratės, dhe filluan arrestimet, pasi vrasjet ishin tė pamundura sepse nė tė morėn pjesė me mijėra vetė. Aty rreth orės 12 tė natės po tė kėsaj date, u arrestuan mė shumė se 50 vetė, me akuzė politike pėr pėrmbysjen e pushtetit popullor me dhunė, dėnimi shkon deri nė pushkatim. Nė kėtė torturim tė kėtyre demostruesve, morėn pjesė kryesore ata qė sot drejtojnė SHIK - un e Shkodrės. 

Demostrata ishte nėn kontrollin e Kryetarit tė Degės sė Punėve tė Brendshme Ēapajev Taēit. 

Ky mbante lidhje direkte telefonike me ministrin e brendshėm Simon Stefani, ishte njoftuar edhe sekretari i parė Xhemal Dymylja, mbi kėtė demostratė antikomuniste. Gjithashtu u njoftua edhe Presidenti i Republikės Ramiz Alija si dhe Kryetari i Partisė Komuniste tė Shqipėrisė Fatos Nano me 1991, Kryeministėr po Fatos Nano. Kryetari i Degės sė Shkodrės Ēapajev Taēi, i kishte dėrguar me datėn 17, 06, 1990 njė shkresė zyrtare urgjente Ministrit tė Brendshėm mbi zhvillimin e kėsaj demostrate. Pėrgjigja e Ministrit ishte urgjente. Kufomat e tė vrarėve nė kufirin shqiptar, mos t'u dorėzohen familjeve, se po na nxjerrin shqetėsime politike, por tė groposen nė gropa tė pėrbashkėta, tė pa ditura. Kėto kriminelėt e sotėm komunistė, qė qeverisin shtetin shqiptar, ju morėn jetėn mbi 500 tė rinjve e tė rejave. 

Presidenti Komunist Ramiz Alija, i cili sot ėshtė nė pension, pension i cili u aprovua nga Parlamenti, i dalė qė nė 1997, i cili liroi nėn akuzė tė gjithė tė akuzuarit pėr krime kundėr njerėzimit, qė nga Presidenti Komunist Ramiz Alija, Kryeministri e Kryetari i Partisė Fatos Nano, Ministrat e Brendshėm Simon Stefani, Hekuran Isaj e Gramoz Ruēi, qė sot drejtojnė Parlamentin dhe qeverisjen e shtetit shqiptar, nėn drejtimin e Kryekriminelėve dhe mashtruesit Fatos Nano, Skėnder Gjinushit, kryeparlamentari e shfuqizoi me anėn e kėtij Parlamenti krimet ose ligjin pėr krime, duke thėnė se pėr 50 vjet nė Shqipėri nuk ka pasur krime kundra njerėzimit. Kėta ishin vetė tė implikuar nė kėto krime kundėr njerėzimit. Ministri i Arsimit gjatė kohės sė Diktaturės sė Enver Hoxhės Z. Skėnder Gjinushi, pati urdhėruar tė pėrdorej Forca ushtarake me armė kundėr studentėve tė dhjetorit, tė cilėt pėrmbysėn bustin e diktatorit Enver Hoxha. Nė bashkėveprim me drejtuesit e Komunizmit - Ramiz Alija, Fatos Nano, Skėnder Gjinushi, Gramoz Ruēi, Kryetarėt e Degėve tė Brendshme, me Komandantė e Komisarė tė Postave kufitare. Ky dekret ligj 7380 bėhet me qėllime politike pėr vrasjet nė kufi. 

I vranė, i pėrdhunuan, tė rinj e tė reja, siē ishte rasti i Pėllumbit me 14 Qershor 1990, i cili, u pushkatua nga ushtarėt pasi ishte dorėzuar dhe pas ekzekutimit tė bėrė nga ushtarėt u qėllua me plumb nė ballė nga Komisari i Postės, pastaj trupi i tij u lidh me tela me gjemba e u vendos nė makinėn e degės sė punėve tė brendshme e u shetit nėpėr qytetin e Shkodrės. E shetitėn nėpėr tė gjithė Shkodrėn pėr tė frikėsuar popullin qė tė mos ēoheshin nė demostratė. 

Edhe njė vajzė me tė fejuarin, dorėzohen nė Postė e Kufirit Belaj, tė fejuarin e vranė ndrėsa vajzėn e pėrdhunuan, e zhveshėn siē kishte lindur, pastaj e pushkatuan dhe e groposėn nė njė gropė tė pa ditur, e cila pas ardhjes sė demokracisė u bė e ditur. 

Familja i pat kėrkuar Presidentit Ramiz Alija, marrjen e kufomės, por ky ia refuzoi. Atėhere me kė krahasohet ky kriminel? Po kėshtu ka ndodhur me tri femra tė tjera, tė cilat janė dorėzuar nė postėn kufitare Belaj, tė cilat i kanė vrarė dhe mė pas i kanė hedhur nė Bunė. Komshinjtė pėrtej kufirit, i kanė gjetur kėto kufoma nė Bunė, lakuriq, i kanė veshur, pastaj i kanė varrosur tė quajturat Zade dhe Liljana Palma, ndėrsa ajo e para quhej Dhurata Sokoli. E sa e sa tė rinj janė gjetur tė vrarė nė Liqenin e Shkodrės, e mė pas tė lidhur e tė masakruar me tela me gjemba, e duke i shetitur nėpėr rrugėt e qytetit, pėr tė frikėsuar popullin. Por kjo rini dhe populli shkodran nuk u frikėsua, bėri demostratė pas demostrate. Si demostratė 16 Qershori, kundėr Presidentit Komunist Ramiz Alija dhe tė vejės sė Diktatorit Nexhmije Hoxha qė u morėn jetėn qindra tė rinjve e ēka ėshtė mė poshtėruese, ėshtė pėrdhunimi i kufomave. Demostrata tė tjera si ajo e 13 Dhjetorit, 2 Prillit, ku rinia dhe populli kėrkojnė me kėmbėngulje dhėnien e rezultateve tė zgjedhjeve. 

Ndėrkohė Shoqata Antikomuniste "16 qershori 1990" Shkodėr, sė bashku me shoqatėn e sajė nė Nju Jork ju bėnė thirrje tė gjithė patritotve e demokratve shqiptarė nė SHBA, duke ju drejtuar atyre me kėtė thirrje 

Ju bėjmė thirrje, thonė ata, tė gjithvė atyreve familjeve qė diktatura komuniste mė se 50 vjeēa i vrau djemėt e tyre dhe bijat nė kufi qė nga vitet 1944-1991. Familje kėto qė sot ndodhen nė Amerikė, tė marrin kontakte me kėtė shoqate(530E 187 Street-Apt B2, Bronx NY 10458, Tel 718 733 0156,) Sepse, kjo shoqatė pėrfasqėson tė gjithė tė vėrarėt nė kufi, idealet dhe amanetin e tyre, gjithashtu duke kėrkuar kontakte dhe me shqiptarėt tjer tė Amerikės. 

Shoqata thotė se vėrasjet nė kufi j'a kalojnė ēdo llojė krimi qė mund tė ketė egziztuar nė historinė e njerėzimit. Kėto, vrasje qė prekėn gjithė shqipėrinė, dinė ti tregojnė mė sė mirit edhe shkodranėt. Tė gjithė ata qė i kanė parė me sytė e tyre, e n veēanti vitet 1989 - 1991 . Ju tė gjithė e dini thuhet nė thirrje se rinia Shkodrane duke parė hapur kėto vrasje mizore me tortura ēnjerzore tė shokėve e shoqeve tė tyre nga dora kriminale e rregjimit qė komunistė. Vunė jetėn e tyre para vdekejes me idealet e demokracisė viqėn si me le . Organizuan demostratėn e parė anti-komuniste, ku simbolė i kėsajė demostrate u bė i riu 17 vjecar Pellumb Pellumbaj. 

Dekoruar nga Presidenti Demokratė Dr, Sali Berisha me titullin "Martirė i Demokracisė". Edhe, nga Kėshilli i Bashkisė sė Shkodrės dėshmori i demokracisė, i riu 17 vjeēar Pellumb Pellumbaj ėshtė nderura me titullin"Qytetar Nderit". tė gjithėve juve ju kujtohen edhe sot, thirrjet "Poshtė Komunizmi", "Poshtė Presidenti Komunistė Ramiz Alia", "Poshtė e veja e diktatorit Nexhmije Hoxha" "Shifni se ēka ka bėnė kulēedera e kuqe po na vret djemtė e vajzat tona nė kufi", Rroftė Presidenti Amerikan Xhorxh Bush", e tjer. 

Tė gjitha kėto thuhet nė thirrje ishin shkaku kryesor i atyre demostratvee pėr ti treguar botės se ēfarė po bėnte rregjimi komunistė shqiptarė nė kurriz tė popullit tė vete, vetėm e vetėm pse kėrkonte lirinė e demokracinė. Shoqata "16 Qershori 1990" me qėndėr nė Shkodėr dhe degė nė Nju Jork, ju bėnė thirrje thuhet nė fund tė kėsja thirrje tė gjith shqiptarėve kudo qė ndodhen tė ndihmojnė dhe tė japin sadopak ndihmėn e tyre pėr ngritjen e njė memoriali pėr tė kujtuar pavdekėshėrinė e tė gjithė tė vrarve nga bisha e egėr komuniste nė kufi prej 1944-1991. Memoraiali mendohet sipas njė projekti tė jetė i gjat 3 metera ku do te gėdhenden emerat e tyre. Memoriali do tė vendoset para turizmit tė Shkodrės aty ku dhe ka vendosur Bashkia e Shkodrės me vendimin qė ka marrė mė 1994.

e Djathta Shqiptare © 2001-2002
Ndryshuar mė